• 2016-05-22

Gyvulių apsaugos metodai taikytini Vokietijoje – šalyje, į kurią vėl sugrįžo vilkai

Ilka Reinhardt, Georg Rauer, Gesa Kluth, Petra Kaczensky, Felix Knauer, Ulrich Wotschikowsky.
(Sutrumpinta versija)

Vilkams sugrįžtant į Vokietiją, Federalinė gamtos apsaugos agentūra (BfN) užsakė trumpą apžvalgą su įvertinimu apie plėšrūnų daromos žalos prevencijos metodus, kurie galėtų būti tinkami naudoti šalyje. Tyrimo tikslas – parengti rekomendacijas apie tinkamas gyvulių apsaugos priemones, taip pat prevencijos rėmimo ir žalos kompensavimo schemas pagal Vokietijos ir kitų Europos šalių patirtį. Mes apibendrinome Vokietijos patirtį, apžvelgėme literatūrą, didžiausią dėmesį skirdami Europai, taip pat išsiuntinėjome klausimynus ekspertams iš kitų Europos šalių, kuriose susiduriama su analogiškomis problemomis, kaip Vokietijoje. Gauti rezultatai patvirtino, kad nėra vieno apsaugos būdo, kuris garantuotų šimtaprocentinį efektyvumą.

Vis dėlto, yra keletas metodų, kurie gali žymiai sumažinti nuostolius, o jų veiksmingumas patvirtintas taip pat ir Vokietijos sąlygomis. Teisingai naudojami elektriniai aptvarai yra efektyvi priemonė avių ir ožkų apsaugai nuo vilkų užpuolimų. Dažniausiai apsaugai užtenka elektrinių „avių“ tinklų, kadangi vilkai retai šoka per aptvarus. Panašu, kad efektyviausias metodas yra elektrinių aptvarų ir specialių gyvulius saugančių šunų (LGD – Livestock guarding dog) derinys. Tačiau šiuo atveju gyvulių augintojui reikalingas ne tik pats šuo, bet ir ekspertų patarimai, kaip jį auginti ir tinkamai paruošti apsaugai. Kai kompensacijos už patirtą žalą nėra susiejamos su prevencijos taikymu, paskatos teisingai naudoti apsaugos priemones gali būti silpnos, todėl mes labai rekomenduojame kompensacijų mokėjimą susieti su žalos prevencija.

Metodai

Ruošdami ataskaitą Federalinei gamtos apsaugos agentūrai apžvelgėme egzistuojančią literatūrą, daugiausia dėmesio skirdami Europos šalims, ieškodami informacijos apie patirtį su skirtingomis apsaugos priemonėmis.

Papildomai sudarėme anketinę apklausą, kurią išsiuntinėjome stambiųjų plėšrūnų ir gyvulių apsaugos ekspertams pasirinktose Europos valstybėse. Pasirinkome tas šalis, kurios panašios į Vokietiją pagal stambiųjų plėšrūnų sugrįžimą ir taikomas gyvulininkystės praktikas. Mes klausėme apie:

  1. Naudojamas apsaugos priemones, taip pat įgyvendintas prevencijos rėmimo ir kompensacijų mokėjimo schemas.
  2. Kurios apsaugos priemonės rekomenduotinos avims/ožkoms bei galvijams/arkliams. Norėdami gauti daugiau informacijos apie apsaugos būdus, kurie galėtų būti taikomi Vokietijoje, mes paprašėme daugiau informacijos apie gyvulių apsaugą su šunimis (kiek šunų rekomenduojama arba reikalaujama vienai gyvulių bandai), elektrinių tinklų avims saugoti kokybinį vertinimą, taip pat kaip dažnai vilkai prasikasa po aptvaru arba jį peršoka.
  3. Rekomendacijas apie apsaugos būdų patobulinimus.

Atsakymus gavome iš Lenkijos (S. Nowak), Švedijos (J. Karlsson), Šveicarijos (D. Mettler), Prancūzijos (E. Marboutin), Italijos (F. Marucco), Slovėnijos (P. Ulamec ir M. Blazic) ir Ispanijos (J.C. Blanco).

Rezultatai

1. Prevencija ir kompensacijų mokėjimo schemos

Daugelyje Europos šalių už stambiųjų plėšrūnų padarytą žalą mokamos kompensacijos. Vis dėlto, ne visada kompensacijos yra susiejamos su prevencijos taikymu. Mūsų apklausa parodė, kad tik Švedijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje ir kai kuriose Ispanijos provincijose kompensacijos už vilkų padarytą žalą susietos su prevencija. Šveicarija, Prancūzija ir Italijos provincija Pjemontas svarsto galimybę tai daryti ateityje. Vokietijoje dvejose vilkus turinčiose žemėse (Saksonijoje ir Brandenburge) kompensacijų mokėjimas siejamas su prevencija. Nors Vokietijoje kai kuriose žemėse diskutuojama apie apatinę ir/ar žemutinę kompensacijų sumos ribą, nė vienoje iš apklaustų šalių tokių apribojimų nėra.

Daugelyje šalių kompensacija mokama, net jei kaltininko rūšies neįmanoma išsiaiškinti. Tai reiškia, kad kilus abejonei, ar žalą sukėlė vilkas ar šuo, nuostoliai yra kompensuojami. Tik Slovėnijoje ir Šveicarijoje reikalaujama aiškių įrodymų (pvz. genetinių), kad žala iš tiesų buvo sukelta vilkų. Paprastai išmokama 100% gyvulio rinkos vertės dydžio kompensacija, Švedijoje – net 200%.

Prevencijos priemonių finansavimas yra retesnis reiškinys, nei kompensacijos už patirtą žalą. Ten, kur vilkai visada gyveno, apsaugos priemonės laikomos geriausia praktika. Tokiose šalyse finansinė pagalba priemonių atnaujinimui ar pagerinimui dažnai ateina iš įvairių projektų, tokių kaip LIFE-COEX. Tačiau šalyse, kur vilkai neseniai sugrįžo, naujų apsaugos priemonių įsigijimas dažnai pilnai finansuojamas ar dalinai subsidijuojamas iš vyriausybinių fondų (pavyzdžiui, Prancūzijoje). Kokios priemonės remiamos, kokio dydžio finansinė parama gali būti skirta ir kas gali teikti paraiškas paramai gauti priklauso nuo kiekvienos šalies.

Nuo 2010-ųjų metų trijose Vokietijos žemėse sukurta teisinė bazė finansinei apsaugos priemonių paramai, dar kelios žemės planuoja tai padaryti artimiausiu metu. Šiuo metu Saksonija subsidijuoja iki 60%, Brandenburgas iki 75% ir Saksonija-Anhaltas iki 80% visų pradinių elektrinės tvoros ir šunų įsigijimo kaštų. Saksonijoje paramos prevencijai ir kompensacijų mokėjimo schemos yra apibrėžtos Saksonijos vilkų valdymo plane. Kompensacija po vilkų užpuolimo yra mokama tik tuo atveju, jeigu avys ir ožkos buvo saugotos pagal aiškiai apibrėžtus minimalius prevencijos standartus. Šis reglamentas įsigaliojo 2008 m. po vienerių metų pereinamojo laikotarpio, per kurį mažų ūkių savininkai buvo informuoti apie prevencinių metodų privalomą atitikimą minimaliems standartams, finansavimo galimybes bei tai, kad kompensacija bus susieta su prevencija. Nuo tada žala pastebimai sumažėjo (Pav. 1).

vilku_ispuoliai_ukuose

Pav. 1. Vilkų šeimų skaičiaus ir vilkų išpuolių kitimas mažuose Saksonijos ūkiuose.

2009 ir 2010 m. vilkai daugiausiai puolė avis, kurios buvo visai neapsaugotos arba nepakankamai apsaugotos – viso 71% (15/21) visų užpuolimų. Nė vienu iš šių atvejų kompensacijos nebuvo išmokėtos. 2007 m. per vieną užpuolimą nukentėdavo vidutiniškai 4,5 avies. 2010 m. šis skaičius sumažėjo iki 1,45 avies per užpuolimą. Šį sumažėjimą lėmė tai, kad nuo 2008 m. didelės bandos buvo retai užpuolamos dėl geros jų apsaugos. O dauguma nepakankamai apsaugotų avių priklauso neprofesionalams, kurie dažnai turi tik vieną avį arba labai mažas bandas.

2. Rekomenduojami prevencijos metodai

Remiantis moksline literatūra ir apklausos rezultatais tapo ganėtinai aišku, kad tik dalis priemonių patikimai veikia arba jų tinkamumas apsaugai nuo plėšrūnų išmėgintas pakankamai plačiai. Todėl mes sutelkėme dėmesį šiuos metodus: neelektrines tvoras, elektrines tvoras, šunis, piemenis, taip pat šių metodų kombinacijas.

Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Švedijoje nėra siūloma specialių priemonių stambių gyvulių apsaugai. Ispanijoje, Lenkijoje ir Italijos regione Pjemonte panašios priemonės rekomenduojamos tiek smulkiems, tiek stambiems gyvuliams saugoti.

Neelektrinės tvoros

Pagal apklausos rezultatus matyti, kad neelektrinės tvoros smulkesnių guvulių apsaugai nėra labai paplitusios. Kai kuriose šalyse tokios tvoros naudojamos kaip naktiniai aptvarai (Lenkija). Kitose šalyse (Šveicarija, Italijos Pjemonto regionas, Slovėnija) jų naudojimas nerekomenduojamas, nebent aptvare kartu būtų ir gyvulius saugantis šuo (Prancūzija). Ispanijoje LIFE-COEX projekto apimtyje išbandyta 2 m aukščio tinklinė tvora su spygliuota viela viršuje. Ši tvora, papildomai įkasta į žemę 50 cm, pasiteisino kaip šimtaprocentinė apsauga tiek nuo vilkų, tiek nuo palaidų šunų. Saksonijoje neelektrinėms tvoroms rekomenduojamas bent 120 cm aukštis, pageidautina – 140 cm, taip pat su papildoma apsauga nuo pasikasimo pro apačią. Vokietijoje tokios tvoros paprastai naudojamos nedidelėse ganyklose, kur mėgėjiškai ganoma nedaug avių, o ganykla nėra kilnojama.

Nors tinklinės vielos tvoros nėra populiari priemonė smulkių gyvulių apsaugai, daug Europos šalių jos paprastai naudojamos elnių arba danielių apsaugai. Tokios tvoros yra pakankamai aukštos, paprastai mažiausiai 180 cm, kas sulaiko vilkus nuo peršokimo arba perlipimo per viršų. Tačiau tokioms tvoroms, kaip ir įprastoms avių tvoroms, reikalinga papildoma apsauga nuo kasimo. Priešingu atveju vilkai gali greitai išmokti pasikasti pro apačią, kaip kelis kartus buvo nutikę ir Vokietijoje. Nuo to patikimai apsaugo 100 cm pločio vielos tinklo juosta, pritvirtinta prie žemės ir tvoros. Taip pat vietoje tokio tinklo galima ištempti elektrinę juostą 20 cm virš žemės ir 15 cm atstumu priešais tvorą.

Atskiras neelektrinės tvoros tipas yra vėliavėlių tvora, sudaryta iš vienos vielos 50-70 cm virš žemės, ant kurios 50 cm intervalais sukabintos 50×10 cm dydžio spalvotos medžiagos juostos. Šios tvoros seniau buvo naudojamos vilkų medžioklėje. Šiandien vėliavėlės Lenkijoje naudojamos aplink medinius aptvarus gyvulių apsaugai nuo vilkų naktį. Vokietijoje šios vėliavėlės naudojamos kaip greita priemonė po vilkų išpuolio, kai kitos efektyvios prevencijos priemonės nėra prieinamos. Užfiksuotas atvejis, kai gyvuliai buvo užpulti tris kartus per tris savaites, o po vėliavėlių įrengimo užpuolimai baigėsi. Vienas 2003 m. atliktas tyrimas parodė, kad vėliavėlėmis galima iki 60 dienų pilnai apsaugoti 25-400 ha ploto ganyklą, kurioje prieš tai buvo pjaunami galvijai. Mūsų pačių patirtis taip pat parodė, kad vėliavėlės nėra ilgalaikis sprendimas ir turėtų būti naudojamos ne ilgiau 2-3 savaičių, kad vilkai prie jų nepriprastų.

veleveles

Pav. 2. Papildoma juosta su vėliavėlėmis paprastai naudojama kaip greita priemonė po vilkų atakos. Vėliavėlių juosta įrengta prieš elektrinį avių saugojimo tinklą, per kurį vilkai peršoko ankstesnio užpuolimo metu.

Elektriniai aptvarai

Teisingai naudojamas elektrinis aptvaras (tvora arba tinklas) atrodo esantis efektyvi priemonė sumažinti avių užpuolimus. Skandinavijoje elektrinės tvoros iš penkių vielų ar juostų 20, 40, 60, 90 ir 120 cm aukštyje pasitvirtino kaip beveik garantuota apsauga nuo vilkų ir meškų. Rekomenduojama užtikrinti bent 4000-5000 V įtampą tvoros juostose. Jei įtampa yra per maža, kai kurie gyvūnai gali tiesiog priprasti prie lengvo elektros šoko. Skandinavijoje įprasti avių tinklai paverčiami patikima apsaugos nuo plėšrūnų priemone įrengiant elektrinę vielą palei žemę ir papildomą elektrinę vielą 10-15 cm virš tinklo, kad apsaugotų nuo lūšies ar meškos perlipimo per viršų.

Vokietijoje elektrinis tinklas yra pats populiariausias metodas aptverti avis ir ožkas. Nors tokie aptvarai greitai ir lengvai pastatomi, jie tinkami tik nedideliems plotams, nes elektriniai tinklai, priešingai nuo tvorų iš elektrinių juostų, neišlaiko reikiamos įtampos didesniu atstumu. Apklausos rezultatai ir mūsų pačių patirtis sutampa su LIFE-COEX projekto rezultatais: elektriniai tinklai laikomi naudinga arba labai naudinga priemone avių apsaugai. Kai kurios šalys rekomenduoja ne žemesnius kaip 110 cm aukščio avių tinklus. Tinklo atramos turi būti tvirti vertikalūs plastikiniai kuoleliai – tokie, kad būtų gerai matomi ir taip apsaugotų nuo laukinių gyvūnų įsipainiojimo ir tinklo sugadinimo

1 lentelė. Apklausos atsakymai į klausimus apie avių elektrinių tinklų efektyvumą smulkesnių gyvulių apsaugai nuo vilkų užpuolimų.

Šalis / Regionas Ar naudojami elektriniai avių tinklai Įvertinimas Parametrai
Prancūzija Taip Naudinga 110 cm, standus, vertikalus, plastikinis tinklelis.
Vokietija Taip Naudinga
Italija / Pjemontas Taip Labai naudinga
Italija / keletas kitų provincijų Taip Labai naudinga 100 – 108 cm
Lenkija Ne
Švedija Taip Labai naudinga 110 cm, standus, vertikalus, plastikinis tinklelis, naudojamas kaip greita priemonė po išpuolio
Šveicarija Taip Naudinga Rekomenduojama 110 cm (taip pat naudojama 90 cm)
Slovėnija Nėra komentarų Nėra komentarų Rekomenduojama 106 cm
Ispanija Ne

 

Mūsų bendra patirtis rodo, kad vilkai bando šliaužti arba kastis po tvora, bet tik labai nedaug individų išmoksta peršokti per viršų. Nuo 2002 m. iki 2010 m. 12 iš 71 (17%) vilkų užpuolimų atvejų Saksonijoje vilkai peršoko arba beveik peršoko tvorą. Šeši iš šių atvejų įvyko vienos vilkų šeimos teritorijoje. Kai užpuolimai šioje teritorijoje baigėsi, jie tęsėsi naujai įsikūrusios šeimos teritorijoje (4 atvejai). Mes spėjame, kad pirmojoje šeimoje jaunas vilkas išmoko peršokti tvorą, o po to būtent jis suformavo naująją šeimą. Jeigu tai išties buvo vienas ir tas pats individas, tai jis atsakingas už 83% atvejų, kai vilkų užpuolimo metu buvo peršokta tvora. Po to, kai tose ganyklose virš tinklo buvo ištempta vėliavėlių juosta arba papildoma balta juosta, peršokimo per tvoros viršų atvejų nebebuvo užfiksuota. Šie faktai panašūs į patirtį kituose regionuose (žr. 2 lentelę). Dauguma vilkų nešoka per tvorų viršų. Taip pat nė vienoje iš apklaustų šalių nėra specialių rekomendacijų kaip apsisaugoti nuo tokių atvejų, išskyrus Švediją, kur bandoma pašalinti per tvorą peršokančius vilkus.

2 lentelė. Apklausos atsakymai į klausimą „Kaip dažnai vilkai peršoka tvoras?“

Šalis Ar vilkai peršoka tvoras? Specialios rekomendacijos prevencijai?
Prancūzija Kartais Ne
Vokietija (Saksonija) Kartais Ne
Italija (Pjemontas) Retai Ne
Lenkija Retai Ne
Švedija Retai Ne – pašalinti peršokančius vilkus
Šveicarija Retai Ne – naudoti šunis
Slovėnija Nenurodyta
Ispanija Retai Ne

 

apsauga_nuo_persokimo

Pav. 3. Balta juostelė ištempta 20-30 cm virš elektrinio tinklo.

Gyvulius saugantys šunys

Dideli šunys gyvulių apsaugai nuo plėšrūnų naudojami greičiausiai daugiau nei 6000 metų. Europoje išvesta daug tokių šunų veislių. Tačiau dėl stambiųjų plėšrūnų gausos sumažėjimo šie šunys tapo nebenaudojami ir daugelyje regionų tradicijos ir patirtis daugiau ar mažiau prarastos. Su plėšrūnų sugrįžimu prasidėjo ir gyvulius saugančių šunų renesansas Europoje. Daug šalių per pastaruosius 20 metų vykdyti projektai, kuriuose gyvulius saugantys šunys įtraukti kaip apsaugos priemonės, dėl ko skatinamas šunų veisimas ir plitimas.

Keletas projektų aiškiai patvirtino šunų efektyvumą. LIFE-COEX projektas parūpino 245 šunis, daugiausia piemenims Portugalijoje (92), Ispanijoje (75) ir Italijoje (78). Portugalijoje žala sumažėjo 72% ūkių, kurie buvo aprūpinti šunimis, o vidutinis žalos sumažėjimas siekė 27% (13-100%). Vienoje bandoje per metus buvo papjaunama vidutiniškai 11,08 gyvulio prieš šunų panaudojimą ir 6,36 po jų naudojimo pradžios. Ispanijoje išpuolių prieš bandas skaičius sumažėjo 61% per metus po to, kai šunys imti naudoti (2,4 užpuolimo vienam ūkiui per metus prieš šunų naudojimą ir 0,9 užpuolimo po šunų naudojimo pradžios). Papjautų gyvūnų skaičius sumažėjo 65% (15,1 gyvūno vienam ūkiui per metus prieš šunų naudojimą ir 5,3 gyvūno po šunų naudojimo pradžios).

2004 m. tyrimas parodė, kad šunys yra efektyviausias priemonė tada, kai banda laikoma aptvare per naktį. Mercantour (Prancūzija) šunys sumažino nuostolius net 81% aptvertų ganyklų, tačiau tik 39% neaptvertų ganyklų. Visi atsakymai į mūsų apklausas patvirtino, kad gyvulius saugantys šunys yra laikomi veiksminga apsaugos priemone, ypač kartu su elektrinėmis tvoromis. Pagrindinis šunų efektyvumo faktorius be ganyklos aptvėrimo yra pačių šunų skaičius. Kai kurios šalys rekomenduoja minimalų šunų skaičių: Šveicarija, Prancūzija ir Vokietija (Saksonija) rekomenduoja du šunis vienai bandai, Lenkija – 1 šunį 80-iai avių, Pjemonto regionas Italijoje bei Švedija – vieną šunį 100-ui avių. Taip pat apsaugos sėkmingumas priklauso nuo šuns auginimo ir paruošimo. Slovakijoje užfiksuotas žymus vilkų atakų ir nukentėjusių avių per vieną ataką skaičiaus sumažėjimas tik tuose ūkiuose, kur šunys teisingai auginti ir dresiruoti.

Piemenavimas

Ten, kur bandos ganomos laisvai, piemuo yra būtinas tam, kad avys nakčiai būtų suvarytos į aptvarus, o dieną laikytųsi kartu ir jas galėtų saugoti šunys. Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Skandinavijoje piemenavimas nėra įprastas ir todėl nėra rekomenduojamas. Vokietijos Alpėse bandos paprastai yra nedidelės, todėl jos turėtų būti apjungtos į didesnę bandą tam, kad piemenavimas būtų pagrįstas finansiškai. Vietoje to, kur įmanoma kalnų pievų ganyklos galėtų būti aptvertos, o avis paliktos tik su jas saugančiais šunimis.

3. Prevencinių metodų tobulinimas

Apklausoje mes prašėme pateikti, kokia yra pagrindinė gyvulių augintojų išsakoma kritika apsaugos priemonėms. Vieningas atsakymas – papildomas darbo krūvis įrengiant ir prižiūrint prevencijos įrangą. Siekiant prevenciją padaryti efektyvesne ekspertai siūlo ne tik finansuoti prevencijos priemones, bet ir teikti pagalbą ir mokymus, kaip teisingai taikyti apsaugos priemones. Tiesa, vienas respondentas taip pat teigė, kad palankumas apsaugos priemonėms auga kartu su augančiomis problemomis.

Aptarimas

Daugelyje Europos Sąjungos šalių yra įgyvendintos stambiųjų plėšrūnų padarytos žalos kompensavimo sistemos. Dažnai jos yra vystomos tikslingai stambiesiems plėšrūnams, pripažįstant, kad šių laukinių gyvūnų apsauga yra bendras visuomenės interesas. Todėl solidarumo principas reikalauja, kad susijusios išlaidos būtų paskirstomos visiems, o ne užkraunamos tik keliems tiesiogiai paveiktiems ūkininkams.

Nustatyti, ar avį sudraskė vilkas, ar šuo yra labai sudėtingas uždavinys. Be to, tai nėra vien tik techninė problema, bet taip pat turi ir socialinį aspektą, nes dauguma ūkininkų įsitikinę, kad tik vilkai yra visada kalti dėl žalos, o šunys – niekada. Dėl šios priežasties būtų tikslinga kompensuoti žalą, net jei tai abejotinas atvejis ir tegalima pasakyti, kad gyvulius sudrąskė šuninis gyvūnas.

Butent taip ir elgiamasi daugelyje apklaustų regionų. Saksonijoje žalos kompensavimo paraiškų tyrime daugiausia dėmesio skiriama apsaugos priemonių teisingam panaudojimui, o ne tyrimui ar šuo, ar vilkas sudrąskė avį.

Žalos prevencija yra geriau, nei žalos atlyginimas, kai ji jau įvyksta. Prevencija yra aktyvi veikla, be to, tai vienintelė sistema, kuri gali padėti sumažinti nuostolius. Todėl kompensacijos turi būti susietos su apsaugos priemonių taikymu. Nuo 2008 metų Saksonijoje susiejus kompensacijų mokėjimą su apsaugos taikymu žala žymiai sumažėjo.

Tvoros atrodo labai paprastas būdas išvengti vilkų užpuolimų. Tačiau dėl nepakankamo tvoros aukščio, per mažos įtampos arba nepakankamo tvoros pritvirtinimo, jų efektyvumas gali būti pažeistas. Tokiais atvejais vilkas gali greitai išmokti įveikti tvorą ją peršokdamas arba pasikasdamas pro apačią. Dėl to tvoras būtina tinkamai prižiūrėti. Kilnojamos tvoros turi privalumą, kad jos atriboja laukinius gyvūnus nuo aptvertos teritorijos tik laikinai. Nuolatinės tvoros gali būti rimti kliuviniai žvėrims, pvz. kanopiniams gyvūnams, taip pat jos trukdo laisvam žmonių judėjimui. Nuolatinės neelektrinės tvoros vilkų teritorijose turi būti apsaugotos nuo pasikasimo pro apačią.

Nors dauguma vilkų nešoka per tvoras, vienas šokantis individas gali sukelti daug bėdų. Jeigu papildomas vizualus barjeras, toks kaip balta juosta ar vėliavėlės, ištemptos virš tvoros neveikia, gali reikėti arba naudoti papildomas apsaugos priemones (pvz. šunis), arba pašalinti probleminį vilką, kaip kad daroma Švedijoje.

Daug teritorijų labai veiksmingas derinys yra elektros tvoros kartu su šunimis. Tačiau apsaugos su šunimos programos turi būti kruopščiai prižiūrimos, kad šunys netaptų neefektyvia priemone arba pernelyg agresyvūs žmonių atžvilgiu. Daug kur gyvulių augintojai neturi teisingo elgesio su šunimis žinių. Šios žinios buvo prarastos arba jų niekada nė nebuvo (pvz. Vokietijoje, Skandinavijoje). Tokiose vietose gyvulių augintojams reikalinga pagalba ir patarimai šunų auginimui ir dresavimui. Neužtenka jų tik aprūpinti šunimis be tolesnės pagalbos, nes tai gali sukelti dar didesnių problemų. Šunys, kurie nėra teisingai auginami ir mokomi gali tapti nepatikimi. Kai kurie šunys palieka savo bandas ir ima gainiotis laukinius gyvūnus, arba jie gali būti pernelyg žaismingi ir taip sužeisti ar net nužudyti avis. Kiti gali tapti pernelyg sargūs ir elgtis agresyviai žmonių atžvilgiu arba pulti šalia bandos praeinančius šunis.

3 lentelė. Rekomendacijos apsaugai nuo stambiųjų plėšrūnų Vokietijoje.

Apsaugos priemonės Naudinga prieš: Rekomendacijos
Vilkus Meškas Lūšis
Tvora be elektros (avims) x Naudoti mažai bandai, su apsauga nuo pasikasimo; mažiausiai 120 cm, geriau 140 cm aukščio.
Tvora be elektros (žvėrių apsaugai) x x x Vilkų/meškų teritorijoje naudoti su apsauga nuo pasikasimo; po lūšies/meškos atakų naudoti su apsauga nuo perlipimo.
Vėliavėlės x Naudoti kaip skubią priemonę iš karto po užpuolimų.
Nuolatinė elektrinė tvora x x x 5 laidai: 20, 40, 60, 90, 120 cm.
Elektrinis tinklas (avims) x x (x) Su stipriu vertikaliu plastiko tinkleliu; kai naudojamas be šunų turi būti bent 110 cm.
Elektrinis vielinis aptvaras x x x 5 juostos: 20, 40, 60, 90, 120 cm.
Saugantys šunys x x x Mažiausiai 2 brandūs šunys vienai bandai.
Saugantis asilas1 (-)1 (-)1 x Naudoti tik vieną brandų asilą vienai bandai.
Sauganti lama (x) Nerekomenduojama.
Neigiamų refleksų formavimas maistu Nerekomenduojama.
Neigiamų refleksų formavimas guminėmis kulkomis Nerekomenduojama.
Atgrasymas vaizdu ar garsu Nerekomenduojama.
Apsauginiai antkakliai Nerekomenduojama.
Piemenavimas x x Tose vietovėse, kuriose avys ganomos laisvai (pvz. Alpėse); būtinos papildomos priemonės (šunys ir naktiniai aptvarai).

1 Rekomenduojame gyvulius saugantį asilą išbandyti nedidelėse bandose.

Įgyta patirtis

  • Vilkų daroma žala negali būti visiškai panaikinta, tačiau gali būti labai žymiai sumažinta.
  • Nereikia išradinėti dviračio – patirties, kaip spręsti sugrįžtančių vilkų keliamas problemas, yra pakankamai daug.
  • Kadangi kiekvienas ūkis yra skirtingas, taikomų apsaugos priemonių rinkinys turi būti parenkamas pagal konkrečias aplinkybes.
  • Elektrinės tvoros ir šuns derinys yra laikomas pačiu veiksmingiausiu apsaugos būdu.
  • Nuolatinė pagalba tokių šunų augintojams yra būtina ir ji turėtų būti bet kurios prevencinės sistemos dalis, ypač tais atvejais, kai finansuojamas pats šuns įsigyjimas.
  • Kompensacijos turėtų būti susietos su prevencijos naudojimu, ypač jeigu apsaugos įsirengimas yra finansiškai remiamas.
  • Išmokant kompensacijas didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas tam, ar teisingai naudojamos apsaugos priemonės, o ne tam, kas yra tikrasis žalos kaltininkas (vilkas ar šuo).

 

Visą staipsnį ir naudotus šaltinius galite rasti čia: http://www.italian-journal-of-mammalogy.it/article/view/4555/pdf