Žalos prevencija reikalinga

  1. Vilkai visada gyvens šalia mūsų. Vilkas yra Europos Sąjungoje ir Lietuvoje saugoma rūšis. Jų medžioklė nėra draudžiama, tačiau ribojama, kad būtų išsaugota gyvybinga ir stabili populiacija.
  2. Medžioklė neišsprendžia žalos probemos. Regionuose, kur vilkai daro didelę žalą, medžioklė gali būti intensyvesnė ir netgi vykdoma žalos sezono metu, t.y. vasarą. Tačiau sumedžioti problemas keliantį vilką nėra paprasta, o vietoje išmedžiotų ateis nauji, kurie gali būti dar labiau linkę pjauti gyvulius.
  3. Žalos kompensacija nepadengia visų nuostolių.  Išmokėta žalos kompensacija padengia dalį gyvulio rinkos kainos, tačiau neatlygina visų įdėtų auginimo ir priežiūros lėšų bei pastangų. Be to, kompensacijos gali būti išmokėtos po kelių mėnesių ar dar vėliau. Taip pat niekaip neatlyginami patirti moraliniai nuostoliai.
  4. Žalos kompensacija bus mokama tik jei taikytos apsaugos priemonės. 2015 m. pakeista gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodika numato, kad už vilkų padarytą žalą kompensacijos mokamos tik jei buvo taikytos pagrįstos prevencinės priemonės, pavyzdžiui, įvairios apsauginės tvoros, sarginiai šunys.

Žalos prevencija naudinga

  1. Prevencija sumažina riziką prarasti įdėtas lėšas. Gyvulių apsauga sumažina jų papjovimo tikimybę, o tai savo ruožtu sumažina įdėtų lėšų bei pastangų praradimo riziką.
  2. Ūkininkavimas tampa efektyvesnis. Sumažinta rizika ir labiau prognozuojami ūkio rezultatai didina ūkininkavimo efektyvumą. Gyvulių apsaugos priemonės nėra pigios, tačiau jos tarnauja ilgai, dėl ko įdėtos investicijos tampa santykinai nedidelės.
  3. Ūkininkas yra padėties šeimininkas. Savo gyvulius ir investicijas ūkininkas apsaugo pats – jam nereikia laukti malonių iš medžiotojų, jis nepriklausomas nuo vilkų populiacijos pokyčių, ir jis neturi viltis, kad savivaldybė turės lėšų kompensacijoms, jei nutiks nelaimė.